Bendruomenės gyvenimas

Baltriškių dienoraštis

Balandžio 26 d.

Mieli draugai, jau seniai nebesidalinome žiniomis per tinklalapį. Velykinės liturgijos transliacija ir „Maldos bendrystės“ leidyba pareikalavo mūsų visos kūrybingumo energijos. Visi broliai yra sveiki ir gyvi, kartu su Jono Krikštytojo vaikinais. Bet konkrečiai, kaip gyvenam? Jaučiame tarsi pareigą melstis ir budėti viso pasaulio ir krikščionių vardu. Taip pat jaučiame atsakomybę palaikyti Tiberiados maldos grupes ir panašius dalykus. Arti ar toli, mums patikėtos avys taip pat brangios. Bet ir smagu ramiai dirbti lauke, tvarkyti aplinką, grožėtis pavasariu. Prie klebonijos yra atliekamas nemažas tvarkymo darbas. Taip pat persodinama didelė eglinė už brolių namų.


Džiaugiamės, jog atsirado gerų naujienų pastoracinėje srityje. Vyskupų konferencija pranešė apie galimybę iš naujo priimti dalyvius Mišioms ir sakramentams, tačiau tik savaitės dienomis, ir socialinis atstumas ir higienos taisyklės yra laikomasi. Reiškia, kad nuo pirmadienio bal. 27 d. Mišios vyks tik bažnyčioje (pirmadienį, 18.30 val., šeštadienį 11.30 ir kitomis dienomis 17.00), kad kaukės yra visuomet užsidedamos, ir kad Komunija priimama tik rankomis. Tomis sąlygomis, nepaisant mažų apribojimų, bus didžiulis džiaugsmas vėl švęsti Mišias ir Jėzaus prisikėlimą kartu. Dėl sekmadienio Mišių ar kitų veiklų ir stovyklų, dar reikia laukti Vyriausybės pranešimų. Galimybė individualiems susitikimams ir pokalbiams tęsiasi, kaip jau buvo prieš tai. Drąsos! Viešpats mus palaiko kiekvieną karantino šioje kovoje.


Tridienis Kartu su broliais

Didysis Ketvirtadienis.

   Jonas nepasakoja apie Eucharistijos įsteigimą. Jis labai iškilmingai išskiria kojų plovimo gestą, tai yra simbolinė broliškos ir abipusės tarnystės santrauka, kurią mokiniai privalo vykdyti tarpusavyje. Ši scena yra susijusi su Eucharistija, tai tarsi dvi monetos pusės. Tai reiškia, kaip Jėzus sugeba eiti iki galo dėl savo mokinių. Dalyvaudami Eucharistijoje galime dalyvauti Jėzaus mirties ir prisikėlimo slėpinyje. [...] Skirkime dabar kelias minutes. Leiskime Jėzui prisiartinti prie mūsų stalo ir nuplauti mums kojas, atiduokime Jam pasekmes, nerimą, atiduokime, kas džiugina mūsų širdį ir kas ją slegia. Šį vakarą Jis ateina pas mus, ten, kur esame su savo artimaisiais, šeima, Jis nusižemina iki mūsų ir atsiduoda kaip maistas, kad mums suteiktų gyvenimo pilnatvę. Namuose galime parašyti artimojo vardą ant lapelių ir prašyti užtarimo. Galime pakartoti šventojo Petro tikėjimo išpažinimą: „Viešpatie, pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.“ (Jn 6, 67).

 

PASKUTINĖS VAKARIENĖS MĄSTYMAS (pdf)  

Didysis Penktadienis.

   Pilotas yra pasakęs apie Jėzų: „Ecce homo / štai žmogus“, nors tasai ką tik nuplaktas ir vainikuotas erškėčiais. Viešpaties tarne žmogiškumas beveik nebematomas, kaip buvo pranašavęs Izaijas, bet gal Pilotas ir pranašauja sakydamas: „štai žmogus“. Jėzuje pasilieka grožio, žmogiškumo, užtai kad elgiasi be smurto, be apykantos, be baimės, orus ir laisvas iki galo. „Mano gyvybės niekas man neatima, o pats ją atiduodu“. Jėzuje pasirodo tam tikra galia. Jis klausia Alyvų sode: „ko ieškote?“ –„Jėzaus Nazariečio.“ –„Aš esu“. Tada visi atšoka atgal ir parpuola ant žemės. Toks Jėzus: jo asmuo atspindi neįprastą garbę. Jo galia –paprastai būti savimi. Jėzus yra įsišaknijęs savyje, prisiglaudęs prie Tėvo.[...] Tokiu drąsiu būdu Jėzus atėjo peržengti kančią, kad prikeltas, visus patrauktų prie savęs. [...] Jame, krikštu esame tapę kunigais, pranašais ir karaliais. Ir šiandien suvokiame, koks mūsų pašaukimas. Jėzus neaukoja avinėlio, bet pats yra avinėlis. Valandai atėjus jis nedvejoja liudyti tiesą kaip pranašas, ir jo žodžiais spindi karališką galią, žmogiškąjį orumą. Išvada: tam tikras žmogiškumas neatskiriamas nuo Dievo.[...] „Žmogus begaliniai viršija žmogų“, rašė filosofas Paskalis, turbūt užtai kad Dievas gyvena žmoguje nuolat kviesdamas jį peržengti save. [...] Vykdydami šį pašaukimą žinoma neišvengsime kančios, bet ir patirsime velykinį džiaugsmą. Broliai ir seserys, ne Velykų sekmadienį o jau šiandien pasirodo mūsų džiaugsmo versmė. Todėl visuose namuose kabo kryžių, stovi rūpintojėlių, nes mūsų širdyse parašyta, kad tokia meile mus laimina Viešpats, ir tokia meile verta gyventi.

 

DIDŽIOJO PENKTADIENIO MEDITACIJA (pdf)  

Velykinė Vigilija.

   Įsiklausykime į šiuos angelo žodžius: „Jūs ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo žadėjęs.“ Taip, kartais mes esame gundomi vis ieškoti nukryžiuoto Kristaus, bet nuo šiol Kristus pas mus ateina ir pasirodo gyvas. Prisikėlimas nepanaikina kančios, bet ją atbaigia. Prisikėlęs Kristus parodo savo pervertas rankas ir kojas, liudijančias jo kančią ir meilę iki galo. Nemanykime, kad kenčiant neįmanoma patirti prisikėlimo malonės. Ieškoti gyvenimo be kančios būtų iliuzija. Tikėjimas mus kviečia suprasti, kad kančios gelmėje gali atsiverti Prisikėlimo versmė. Kartais galime pajusti emociškai prisikėlimo džiaugsmą ir ramybę, einančius iš Viešpaties. Tačiau dažniausiai mums tenka tiesiog nuolankiai tikėti. Neleiskime, kad kas atimtų iš mūsų Prisikėlimo tiesą, nors galbūt šiąnakt dar esame kančioje. Prisikėlęs Kristus pasirodo su kančios žymėmis savo kūne. Jis mus kviečia neleisti, kad kančia užimtų pagrindinę vietą mūsų gyvenimuose. Mūsų šios nakties viltis – kad Kristaus prisikėlimo įvykis taptų mūsų gyvenimo centru. Brangus Kristaus drauge, tavo skausmas, kartais toks sunkus pakelti, tau nekliudo priimti Prisikėlimo malonės, priešingai, būtent tavo kančioje jis ateina tavęs aplankyti, palengvinti, paguosti, atnaujinti tavo jėgas. Prisikėlęs Kristau, šią naktį, su tavimi ir tavyje, aš pereinu iš tamsos į Šviesą. Tu, Prisikėlusysis, esi Vartai į Gyvenimą, tu esi Gyvenimas.

 

VELYKNAKTIES PAMOKSLAS (pdf)  

Velykų diena.

   Šv. Petras mums teikia gerą pavyzdį. Per gavėnią apmąstėm Jėzaus kelią į Jeruzalę, kur Jį išduos ir nukryžiuos. Aišku, Petras ėjo kartu. Petras –Bažnyčios uola. Bažnyčia, kuri iš senosios graikų kalbos reiškia susirinkimą, bendruomenę. Jėzus patikėjo Petrui savo bendruomenę, savo Bažnyčią. Petrui, kuris yra labai pasikėlęs, kuris, kaip jam atrodo, nebijo nieko. Sakąs, eisiąs į mirti kartu su Jėzumi! Ar mums taip nebūna? Man tai būna... Ir štai, ateina išbandymas, Jėzus vedamas nukryžiuoti, didysis Petras susiduria su savo silpnybe, kad taip lengvai jis neis į mirtį... ir dar labiau, jis išsižadėjo savo Mokytojo. Tai va, toks mūsų pirmas Popiežius J. Bet, ačiū Dievu su tuo viskas nesibaigia, kai viltis atrodo užgesusi, Jėzus keliasi iš numirusių ir pasirodo Marijai Magdalietei, kuri bėga tai pranešti Mokiniams. Petrui, išgirstant tokia naujieną (gal tik kitokiais žodžiais): „O mano džiaugsme, Kristus prisikėlė!“ Turbūt jam prieš akis prabėgo visa tai ką Jėzus buvo sakęs ir mokęs. Nežinau, ar jis atsakė su mūsu entuziazmu: „Iš tiesų prisikėlė!“ Bet tai ką matom, jis pradeda bėgti, kartu su Jonu, mylimuoju mokiniu, tai ir su kiekvienu iš mūsų. Petras –Bažnyčia-bėga kartu pasitikti Prisikėlusį Jėzų, tai, ką mes gyvenam šiandieną.

   

VELYKŲ SEKMADIENIO APMĄSTYMAS (pdf)

Gailestingumo sekmadienis.

   „Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: ,Ramybė jums!‘“ Skaitydamas šią Jono evangelijos eilutę, galbūt pagalvojai tą patį, ką ir aš: ir apaštalai buvo užsidarę! Ir jie patyrė baimę. Žinoma, dėl kitų priežasčių nei mes, bet ši paralelė su mūsų patiriamais dalykais yra stebinanti. Jėzus perėjo per sienas ir užrakintas duris, kad atneštų jiems ramybę, Velykų vaisių. Kaip bus su tais, kurie dėl karantino šiais metais praleido Velykas, dar neišgirdo Gerosios ramybės Naujienos ar dar iš tiesų ja netiki? Ir štai Jėzus siūlo savo ramybę. Jis tenori duoti savo ramybę ir begalinį gailestingumą, atsakydamas į mūsų baimes ir abejones, kurios visada iškyla į paviršių sulig kiekvienu nauju išmėginimu, kančia, liga ar net mirtimi, kuri šios pasaulinės epidemijos metu atrodo taip arti. Kas bus, jei mano seneliai, mano tėvai, mano broliai ir seserys... ar net aš užsikrėsiu? Mūsų geroji ir šventoji Motina Bažnyčia šią evangelijos ištrauką dar pakartos per Dievo Gailestingumo sekmadienį, kad dar kartą nuramintų mūsų, žmonių, širdis, tokias neramias ir taip greitai sutrikdomas. Mūsų karantinas, ar būtų belgiškas, ar prancūziškas... ar lietuviškas gali tapti vieta, kurią Jėzaus ramybė perkeičia į malonės ir bendrystės vietą. Ir Jėzus priduria (Jn 20, 27): „Leisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ Visada siūloma Jėzaus ramybė lieka sulaikyta mūsų laisvės. Jėzau, duok mums savo ramybę. Maldaukime jos per šią noveną ruošiantis Dievo gailestingumo šventei. Ypač melskimės ją už savo artimus, kurie serga, miršta ar jau yra mirę. Jėzau, pasitikime Tavimi.

 


Bendruomenės rekolekcijos

Po veiklios vasaros kiekvienų metų rugsėjis yra skirtas buvimui bendruomenėje. Šį kartą rekolekcijoms ir broliškam pasidalijimui tarp dviejų bendruomenių mus pasikvietė cistersai iš Pra’dMill, netoli Turino. Kasdien tėvas Cezaris kalbėjo mums apie maldą, liturgiją, brolišką gyvenimą ir netgi apie misiją. Artimiausioje Maldos bendrystėje grįšime prie šio gražaus susitikimo...


 Ses. Faustinos įvilktuvė

 Rugsėjo 14 d., per Kryžiaus išaukštinimo šventę, Belgijoje vyko mūsų postulantės Dovilės įvilktuvės. Ji pasirinko sesers Faustinos vardą. Pavedame jūsų maldai sesers Faustinos noviciato laikotarpį ir visą jos pasišventimo kelią su Viešpačiu ir bendruomene.


 
Novena šv. Jono Krikštytojo metams
 
Nuo antradienio broliai pradėjo melstis noveną už jaunuolius, kurie norėtų gyventi savanorystės metus Baltriškėse. Kasdien iki rugpjūčio 29 d., kai Bažnyčia mini  šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo šventę, broliai susirenka su svečiais ir meldžiasi rožinio maldą. Kviečiame prisijungti prie maldos, kad atsirastų keli vaikinai gyventi šiuos metus. 
Galite rasti daugiau informacijos apie metus, skirtus Dievui